Ringailė Marcinauskaitė yra Vilniaus dailės akademijos (Kauno fakultetas, 2006 m.) absolventė, pastaraisiais metais ypač intensyviai kurianti menininkė. Studijų metais R. Marcinauskaitė atsiskleidė kaip ekspresyvios, koloristinės išraiškos tapytoja, darbuose drąsiai ir charakteringai perteikianti spalvos, formos ir struktūros dermę.
Autorė savo kūryboje vengia daugiažodžiauti ir dangstytis filosofiją imituojančiomis sąvokomis. Menininkė pasirenka bendražmogiškas, tiesiog kasdienoje slypinčias idėjas ir reikšmes bei jas išreiškiančius siužetus. Pastarųjų metų kūryboje tapytoja intensyviai apmąsto žmogiškojo santykio plotmes. Kalba apie žmones sujungiančias ar atskiriančias jausenas – džiaugsmą, skausmą, atvirumą, melą, viltį. Įvairiomis tapybos technikomis ir priemonių įvairove (tapo ranka, teptuku, mentele, trafaretais) menininkė sukuria daugiasluoksnį pasaulį, kuriame šie klausimai apmąstomi lengvai, žaismingai, tarsi į pasaulį žvelgiant vaiko akimis.
Auditorijai savo kūrybą R. Marcinauskaitė pirmą kartą pristatė plenero „Grįžimas“ (Kaunas, 1997) aplinkoje, o grupinėje parodoje „Mergaitės“ (Kaunas, 2000) debiutavo kaip savitą tapybinę kalbą atrandanti jauna menininkė. Studijų metais susiformavusį tapybinį braižą ir pastarųjų metų kūrybą sujungia laukimas, pauzė. O nuo 2016 m. menininkė savo kūrybą vėl pristato žiūrovui. Pastarųjų metų intensyvus kūrybinis etapas menininkės darbuose atsiskleidžia nauju žvilgsniu į objektą, charakteringa koloristinės tapybos jėga. Darbuose atsiranda tapybos ir instaliacijos sampynos.
Menotyrininkė Kristina Stankaitė
