2022 m. birželio 15 – rugpjūčio 31 d. Gelgaudiškio dvare (Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių raj.) veikia Kazimiero Sigito Straigio medžio skulptūrų paroda.
Mažos medinės skulptūrėlės, lyg buriniai laiveliai įplaukę į sales. Iš senoviškų, poetinių vandenynų įplaukę į šiandienos uostą – tarsi paslaptingi rašmenys ar hieroglifai, bandantys papasakoti apie kitokio pasaulio pajautas, būsenas ir prasmes. Apie santykių švelnumą ir „aštrumus“, gamtos harmonijos ir tobulo lygsvaros „taško“ paieškas, apie amžiną ryšio poreikį.
Didžiosios skulptūros atrodo lyg kolosai ar medžiai iš užmirštos panteistinių laikų girios, kažkada glostytos kitokio Praamžio rankų. Menininkas mėgsta teigti, jog įdomiausia jam „daryti, ko nebuvo“. Gal to, ką matome, ir nebuvo… Gal tai iš nieko atsiradę. Bet šis skulptoriaus niekas perneša mums žinią iš kažkurio anapus: patirtis apie pasaulio sąrangą, judesio ir statikos santykius, genetinės baltų atminties atgaivinimą. Apie kitokias galimybes gyventi ir galias, perteikiamas intuityvia, poetiška ir metaforiška formų kalba.
„Viskas juk yra iš medžio“ – taip autorius bando paaiškinti, kodėl kuria tokias skulptūras. Jo kūrybos sampratai didelės įtakos turėjo senelis, beveik visus kasdienybėje ir darbuose reikalingus daiktus pasigamindavęs pats – dažniausiai iš medžio… O turguje telikdavę nusipirkti „klumpinio drato“… Taip su mediena draugaudamas, S. Straigis iš praktinių užduočių atėjo į medžio poeziją. Savito pasaulio kūrimo polėkį išlaikė iki dabar – kuria iš visko, kas po ranka „pakliūva“. Apie viską, ką jaučia, mato ir bando suprasti. O kai pavyksta sukurti skulptūrą „tarsi iš nieko“ ir joje atsiveria poezija – „dėl to negaila nei laiko, nei jėgų“.
Kazimieras Sigitas Straigis (g. 1945) – kaunietis skulptorius. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, surengęs daugiau nei 70 personalinių parodų Lietuvoje, dalyvavęs daugiau nei 100-te grupinių parodų Lietuvoje, Švedijoje, Danijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Aktyvus plenerų ir simpoziumų Lietuvoje bei Lenkijoje dalyvis. 2015 m. apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medaliu už kūrybinius nuopelnus Kauno miestui ir Lietuvos kultūrai. Jo kūrinių yra įsigijęs Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, privatūs kolekcininkai iš Lietuvos, JAV, Švedijos, Danijos, Rusijos, Italijos.
Menininko naudojamų medžiagų skalėje – medis, varis, geležis, akmuo, marmuras, betonas, gipsas, ledas. Kuria apvaliąją skulptūrą, bareljefus, pano, yra sukūręs šviestuvų, keliasdešimt interjero ir eksterjero skulptūrinių objektų iš įvairių medžiagų, kurie pasklidę po Lietuvos viešąsias institucijas bei erdves: mokyklas, bažnyčias, sanatorijas, prekybos centrus, restoranus, aikštes, kapines ir pan. Pastaraisiais dešimtmečiais daugiausiai drožia medžio skulptūras, kurioms būdinga poetinė, abstrahuota meninė kalbėsena.
Menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė
Parodą rengia Gelgaudiškio kultūros centras ir Kauno galerija „Aukso pjūvis“.
Maloniai kviečiame.
