Judita Liaudanskaitė „Atspindžiai“

2022 gegužės 7 - birželio 7 d.

Gelgaudiškio dvaras, Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių raj.

2022 m. gegužės 7 – birželio 7 d. Gelgaudiškio dvaro rūmuose (Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių raj.) eksponuojama Juditos Liaudanskaitės fotografijų paroda „Atspindžiai“. 

Judita Liaudanskaitė – daug metų pasaulį per fotografijas kalbinanti kaunietė. Turinti inžinerijos mokslų diplomą, bet studijavusi ir paveldosaugą, kompozicijos ir kompiuterinio dizaino pagrindus, daug keliaujanti. Meno rezidentūros stipendiatė Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (2020), aktyviau parodinėje veikloje dalyvaujanti nuo 2019 m.

Senų aristokratiškų laikų prisiminimai… Žolynais ir praeitimi apaugusi kėdė… Duonos riekė ištuštėjusiame narvelyje ir užraktui nepavaldi paukščio giesmė… Medinis langinės vokas, atmerkiantis atminties šulinius ir lango properša, žvelgianti į mus mėlyna akimi… Vaikiškas arkliukas – gal ir neseniai gamintas, – bet akivaizdžiai „nusūpuojantis“ į praėjusius laikus…   

Tokiomis fotografijomis šį kartą prisistato Judita, parodoje „Atspindžiai“ kalbinanti atmintį. Nuotraukomis ji pasakoja prisiminimus – savo ir močiutės, vaikystę praleidusios sename dvare. Atminties atspindžius neakivaizdžiai gaudydama įvairiuose daiktuose, kurie šioje ilgesio kelionėje aptikti ne tik Lietuvos, bet ir Ispanijos vietovaizdžiuose. Autorė beveik šamanauja: mėgina konkretų objektą priversti atkurti „seriją“ iš kažkurio praeities „serialo“, užklausti buvusį gyvenimą apie vos nujaučiamus, bet rūpimus klausimus…

Nostalgiją keliantys objektai ar jų fragmentai dažniausiai fokusuojami kadro centre, o istorinį krūvį neretai įgauna foto-efektų pagalba: naudojant spalvų ir šviesos filtrus, multiplikuojant detales, įveiklinant pasikartojimų ritmiką ar kompozicinio netikėtumo mostą.

Vizijos, pamatytos prisiminimų veidrodžiuose ir ilgesio vandenyse. Fotografijose daug tylos, daug įsiklausymo. Beveik mirties… Matomas vaizdas dažnai tampa prisiminimų katalizatoriumi, kuris gramzdina stebinčiojo regą laiku atgal, skatina leistis į savų asociacijų kelionę. Rečiau priverčia klausytis pats nufotografuotasis daiktas, ryškiau pasakojantis savo istoriją – lango rėmas su langine, vandens paviljonas ar retro-dviratis – taip aktyvuodamas įsižiūrėjimo ir klausymosi galias. Tarsi autorė parodoje ieškotų balanso tarp pasakojimo ir klausymosi, tarp įtraukimo į Kito gyvenimo vandenyną ir savo prisiminimų ežerų. Primindama, kad atmintis – anot naujų  neuro-mokslų tyrimų, nėra kartą ir visiems laikams fiksuotas darinys: ji kinta, priklausomai nuo ją reflektuojančiojo vertinimų, nuo kuriamo naujų emocijų ar patirčių tinklo.

Taip ir parodoje: retrospektyvaus žvilgsnio užkalbintas žiūrovas kviečiamas pakeliauti senoviniu dviračiu, atvežusiu dar vieną porciją praeities – galbūt į ateitį..? Ar kopėčiomis palypėti į žydintį medį – žydėjimą kažkada buvusį ir drauge tokį amžiną – lyg Atspindį Dangaus...

Menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė

 

Parodą rengia Gelgaudiškio kultūros centras ir Kauno galerija „Aukso pjūvis“

Prenumeruokite naujienas

Gaukite pranešimus apie naujus kūrinius ir parodas

prenumeruokite