„Laisvo žmogaus aistra kurti. Padauginta iš veiksmo ir atradimų poreikio“ – taip trumpai galima apibūdinti menininkės Dainos Vanagaitės-Belžakienės tapybos darbų parodą, kuri Gelgaudiškio dvare įsikuria pačioje vasaros „akyje“, liepos mėnesį savo apoteozę švenčiančios gamtos laikotarpiu.
Žinoma Lietuvos keramikė pirmą kartą pristato savo tapybos bandymus. Kaip pasakoja autorė – energinga ir nuolat atvira ieškojimams kūrėja, išbandžiusi ir juvelyrikos meno technikas – paveikslai neseniai pradėjo „rastis“ iš noro kone taktiliškai pajausti dažo „terlionę“: jo faktūras, spalvų „skonį“ ir svorį… Dailės studijų metais „ragauta“ tapybos technika sugrįžo vitališka spalvų, motyvų, stilistikų įvairove. Nors Daina gera piešėja, dažname tapybos darbe ji sąmoningai nedisciplinuoja kompozicijų, formų, spalvinių derinių tradicinės traktuotės rėmuose. Vaizdų kadruotės ir plastika neretai atrodo atsitiktinės, negrabios ar primityvistinės – tačiau etiudiškas jų charakteris tai leidžia. O neretai naudojamos parafrazės iš dailės istorijos suteikia papildomą pateisinimą fovistinės, post-impresionistinės ar simbolistinės stilistikos akivaizdumui, žaismingai aliuzijai į P. Picasso ar van Gogho paveikslus.
Vanagaitės-Belžakienės keramikai nesvetimos socialinės temos, materialistinių visuomenės nuostatų ar virtualaus bendravimo klišių kvestionavimas. Tuo tarpu drobės alsuoja asmeninių patirčių, sapnų įspūdžiais, kitų menų reminescencijomis. Drobės stačiakampis jai – ne postamentas prakilnių kūrybinių tiesų konstatacijoms, o vidinio pasaulio erdvė, kuriame karaliauja poilsio laikas, fantazijų ir vizijų žaismė, įvairiausių jausmų atodangos. Tapyboje Daina lengvesnė, tarsi „paleidusi kasas“ – ir bėga iš paveikslo į paveikslą, skelbdama kasdien įtvirtinamą laisvę kurti ir gyventi savaip.
Vasaros pievomis bėgančios laumės skrydis, leidžiant sau viską – toks įvaizdis gali iškilti, stebint šios parodos paveikslus, kurie atverian vis kitokius emocinio bei kultūrinio peizažo reljefus. Paraginti ir žiūrovą saviems ieškojimams bei laisvei atrasti – tokia užduotis, regis, visai įmanoma šiai gyvastingos sielos kūrėjai.
Menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė
