Parodoje pristatomą Lietuvos etnologo Bronislovo Pilsudskio fotografijų rinkinį sudaro 50 Sachalino tautelių, tarp jų ir ainu vaizdų, kuriose užfiksuotos jų šventės, papročiai ir buitis.
Ainai yra senieji Hokkaido (šiaurinė Japonija) ir Sachalino (Rusija) salų gyventojai, migravę čia sausumos tiltais prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Skirtingai nei gerokai vėliau į Japonijos salas atsikėlę japonų protėviai, ainai pasižymėjo daug didesniu kūno plaukuotumu, vešliomis barzdomis. Panašiai kaip kitos Rytų Sibiro tautos, jos ilgą laiką išlaikė pirmykštį gyvenimo būdą, nesukūrė valstybių. Ainams buvo būdingas tikėjimas į aplinkui gyvenančias dvasias kamui, o svarbiausias jų garbinamas gyvūnas buvo lokys. Jam buvo skirta svarbiausia ainų šventė – ijomantė. Išskirtiniai ir ainų ornamentai, kuriais jie puošdavo savo apyvokos daiktus ir drabužius.
Nuo XVIII a. padalinta tarp Japonijos ir Rusijos, ši Azijos tauta išgyveno kolonizaciją, užkrečiamąsias ligas ir karus. Nors ir globojami Japonijos valstybės ir gavę pirmųjų tautų (indigenous people) statusą, ainu sparčiai nyksta. Šiuo metu belikę vos keliasdešimt žmonių, kalbančių šia unikalia kalba kaip gimtąja, ir dar po kelių dešimtmečių jai gresia visiškas išnykimas.
Iš Lietuvos kilusio Bronislavo Pilsudskio (1866-1918) dėka mes galime pažinti ainų ir šalia jų gyvenusių tautelių kultūrą, kokia ji buvo XIX-XX a. sandūroje. Ją mokslininkas užfiksavo tekstuose, garso įrašuose ir fotografijose. Jose matome kasdieninį gyvenimą gyvenančius žmones, jų religinius ritualus, šventes ir tarpusavio santykius.
Beje, šis etnologas buvo vienas pirmųjų žmonių iš Lietuvos, apsilankęs Japonijoje. Tuometinėje Rusijos imperijoje kaip tremtinys nublokštas į ryčiausią pakraštį, katorgininkų sala vadinamą Sachaliną, jis tapo mokslininku. Dabar jis žinomas kaip vienas pirmųjų Sachalino tautelių tyrinėtojų. B. Pilsudskis, – vėliau Lenkijos prezidentu tapusio J. Pilsudskio brolis, – buvo žmogus su dviguba etnine tapatybe, tuo pat metu ir lietuvis, ir lenkas. Gimęs Lietuvoje, Pilsudskis dažnai mėgdavo prisistatyti lietuviu, žemaičiu. Pilsudskio amžininkai lietuviai Adomas Varnas, Juozas Purickis ir Martynas Yčas savo prisiminimuose ypač akcentavo jo toleranciją ir meilę visų skirtingų kultūrų ir tautybių atstovams.
Fotografijų rinkinys yra saugomas Druskininkų miesto muziejuje. Ši kilnojamoji paroda yra eksponuota Lietuvos Nacionalinėje UNESCO parodų salėje, Lenkijoje ir kitose Lietuvos kultūros įstaigose. Šiais metais paroda eksponuojama Kaune, Japonijos dienų WA metu, galerijoje “Aukso pjūvis” (BLC fojė II aukštas, Donelaičio 62, Kaunas).
Parodą pristato MB „Azija LT”, Druskinininkų miesto muziejus ir galerija „Aukso pjūvis”.
Paroda veiks iki gegužės 26 d. Lankymo laikas: I-V 8-18 val.
