Gimė 1923 m. Požerės kaime Šilalės rajone.
Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Po studijų lankė Valstybinio dramos teatro studiją ir kurį laiką vaidino Klaipėdos dramos teatre. Vėliau penkiolika metų mokytojavo įvairiose Žemaitijos krašto ir Klaipėdos mokyklose.
Fotografija susidomėjo gana vėlai. Jau pirmajame fotografijų cikle „Pamario motyvai“ (1972 m.) menininkas atskleidė Klaipėdos bei pamario žvejų kaimų gyvenimo akimirkas. Baltijos pajūrio vaizdus įamžino cikle „Kopos“ (1975 m.). Bendravimo su mokiniais rezultatas buvo fotoserija „Jaunoji Klaipėda“ (1977 m.) bei ciklas „Paskutinis skambutis“ (1975-1987 m.), sulaukęs didelio pripažinimo. Vėliau autorius sukūrė kitas spalvotųjų ir nespalvotųjų fotografijų serijas „Neringa” (2004 m.), „Fotografijos” (2007 m.).
1971 m. Vaclovas Straukas tapo Lietuvos fotografijos meno draugijos, o nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. 1994 m. autoriui suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (EFIAP) nusipelniusio menininko vardas. 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu, 2008 m. – skirta Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premija. Menininko kūryba įvertinta 3 Grand Prix, 7 aukso, 6 sidabro medaliais ir apie 60 kitų įvairių apdovanojimų.
2013 m. Vaclovui Straukui už ypatingus nuopelnus uostamiesčiui ir jo vardo garsinimui suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.
Autoriaus fotografijos saugomos šiose kolekcijose: Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje, Fotografijos muziejaus Šiauliuose, Canon fotografijos galerijos Amsterdame, FIAP kolekcijoje Lozanoje, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje.
Pagrindinis Vaclovo Strauko fotografijų serijos „Kopos” objektas yra Neringos peizažas: kopos, marios, debesys. Menininkas eksperimentuoja: kartais žaidžia spalviniu koloritu, juodai baltame vaizde ryškina šešėlius, šviesas, įvesdamas švelnius atspalvius, o kartais kuria kontrastus per ryškias spalvas, skiriančias ar sujungiančias žemės, vandens ir dangaus erdves. Svarbiausiu Strauko raiškos objektu šiame cikle išlieka gamtos formų variacijos, jų vienovė, dažnoje fotografijoje įgaunančios maginę bei mistinę prasmę.
