Gimė 1973 m.
Metalo ir medžio plastikos darbų kūrėjas, tautodailininkų sąjungos narys, meninių-patriotinių iniciatyvų Kaune organizatorius ir fotografuojantis menininkas. Prieš keletą metų pradėjęs liedinti autorinius varpus ir miniatiūrines saulutes, surengė nemaža parodų Lietuvoje, Berlyne (su sūnumi).
Saulutė – tradicinė lietuvių liaudies mažosios architektūros forma – buvo kryžių užbaiga, apjungianti senųjų vietos tikėjimų ir krikščioniškosios simbolikos klodus. Autoriaus iš žalvario liedinamos saulutės, perėjusios kūrybinių transformacijų procesą, tapo subtiliais juvelyrinės plastikos objektais: papuošalais, interjero detalėmis, etnokultūriniais ženklais. Joms būdinga ir atpažįstama etninė ornamentika (geometriniai, augaliniai, kosminių kūnų motyvai), ir naujai kuriami simboliniai raštai.
Saulutės yra keliavusios su kūrėju piligriminėse kelionėse, dalyvavusios šv. Mišiose su Popiežiumi. Mantas apie jas sako: “saulutės man – grožio simbolis. Tobulos savo formomis, raštais, simboliais, energetika. Saulutę suvokiu kaip simbolį, nešantį sėkmę, saugantį nuo blogio, […], perteikiantį tikėjimo ir gamtos grožį“. Įgavusios beveik hipnotinį sakralų švytėjimą, M. Mikulevičiaus miniatiūros aktualizuoja senųjų tradicijų išmintį, tampa naujos mūsų būties dalimi, kalba apie bendrą dabarties lietuvio ir archetipinio ženklo ateitį.
Menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė
