Grafikė. Gimė 1942 m. Buenos Airėse Argentinoje. Lietuvoje gyvena nuo 1956 m. 1968-aisiais baigė studijas Vilniaus dailės institute. Dailininkė aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, JAV ir kt.). Daugelio parodų ir konkursų laureatė. Jos kūrinių įsigijęs Vilniaus dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, M. K. Čiurlionio muziejus, M. K. Čiurlionio galerija JAV, Frederikshawn miesto muziejus Danijoje, Gutershloh miesto biblioteka Vokietijoje, Maskvos Tretjakovo galerija, Balzeko muziejus JAV, Lenkijos Nacionalinis grafikos muziejus, Florean muziejus Rumunijoje, Argentinos Nacionalinis grafikos muziejus bei individualūs meno žinovai Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje, Ispanijoje, JAV, Olandijoje ir Vokietijoje.
E. K. Kriaučiūnaitė kuria ofortus, koliažus, ekslibrisus, iliustravo R. Budrio („Tėtis ir jo vaikai“, 1968 m.), Juditos Vaičiūnaitės („Balkonas penktame aukšte“, 1976 m.), Janinos Degutytės („Juokias duonelė“, 1982 m.) knygas. Taip pat yra sukūrusi dailininko knygų.
Ankstyvųjų kūrinių formos realistinės, kompozicijos dažnai dekoratyvios, ornamentiškos, muzikalios. Vėlesniame kūrybos etape dėmesys sutelkiamas į faktūrą ir spalvą. Grafikė pamėgusi geltonos, rudos, ochros tonus ir pustonius. Grafikės išskirtinis bruožas – naudojamas rankų darbo popierius. Pasitelkdama jį kaip savo darbo pagrindą, autorė derina įvairias technikas bei medžiagas (marlę, žalvario plokšteles, etc.). Įkvėpimo šaltiniais tampa refleksijos, potyriai, nuojautos, troškimas artėti prie darnos ir tikėjimo. Tai bandymas apčiuopti akimirkos trapumą laiko tekėjime.