Lietuvos mokinių keramikos konkurso laureatės vardas, kurį G.Baltakytė pelnė 2006 m., lėmė jos tolesnį pasirinkimą ir menininkė sėkmingai baigė Vilniaus dailės akademijos keramikos bakalauro ir magistrantūros studijas. Molio plastiškumas, sakralumas, apžavėjęs nuo pirmųjų susidūrimų su raudonosios žemės mase, užbūrė medžiagoje glūdinčia gyvybine energija ir galimybe išsakyti iš sielos gelmių kylančių įspūdžių vaizdus.
G.Baltakytei kūrybinis procesas neatsiejamas nuo vidinio susikoncentravimo ir nuolatinio supančio pasaulio stebėjimo. Pastaruoju metu jos žvilgsnis vis atidžiau tyrinėja gamtą, joje pastebimus estetiškai vertingus aspektus, kūrybiškai perkeliant į aukštesnio lygio plotmę. Ieškodama jai artimos formos raiškos, dailininkė atkreipė dėmesį į bičių sulipdytą korį, jo struktūrinę sandarą. „Kiekviena korio akelė yra tobulo šešiakampio formos”, – teigia dailininkė. Šešios plonos vaškinės sienelės ne vien suteikia tvirtumo korio struktūrai, bet ir idealiai užpildo visą tam skirtą erdvę.
„Dėl kažkokios geometrinės nuovokos (bitės) žino, kad šešiakampės (akelės) yra geriau negu stačiakampės arba trikampės ir kad jose telpa daugiau medaus, sunaudojant tiek pat statybinės medžiagos”, – rašė IV a. graikų geometras Pappas iš Aleksandrijos. O evoliucijos teorijos kūrėjui Charlesui Darwinui bičių korys buvo „absoliučiai tobulas darbo ir vaško ekonomijos” pavyzdys.
Remdamasi šiais pastebėjimais dailininkė G.Baltakytė sukūrė ažūrinių kūrinių ciklą „Regėjimai”, kuriame pateikia savąsias regėjimų interpretacijas. Jai bičių sukonstruoto korio sandara primena fraktalijų žaismą ar kalendorinių langelių struktūrą. Tad kūriniams pasirinko rankomis lipdytus elementus, kuriuos jungia tarpusavyje, tarsi suliedama išgyventus potyrius, pastebėjimus ir kurie įgyja realų pavidalą – indą ar kevalą, dekoruotą žemės spalvų glazūromis, atraktyviai papildant juos ryškiais spalviniais akcentais.
Menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė
