Rūtos Spelskytės paroda Berlyne: THE GARDEN I NEVER SAW

Sausio 9 2019

Nuo 2018 m. sausio 10 d. Šv. Jadvygos kalno ligoninėje (Krankenhaus Hedwigshöhe) Berlyne veiks Rūtos Spelskytės Giclée spaudos darbų paroda ,,THE GARDEN I NEVER SAW“.

SODAS, KURIO NEMAČIAU

YRA PENKI ARAI ŽEMĖS. APTVERTI TVORA.

PERKASTI DAUGYBĘ KARTŲ, SKIRTINGOMIS

KRYPTIMIS IR GYLIAIS IKI 100

METRŲ.

KIEKVIENAS GRUMSTAS PERSTUMTAS, PASKENDĘS

AR IŠNIRĘS.

TARP IŠSIBARSČIUSIŲ SUGRIAUTO IR NAUJO

NAMO DETALIŲ IŠLENDA

NAUJA-SENA ŽOLĖ. KEISTOS GĖLĖS STIEBIASI.

TOS, KURIŲ NIEKADA ČIA NESODINAU.

JOS PASAKOJA MAN APIE

SODĄ, KURIO NIEKADA NEMAČIAU.

 

Autorė gimė 1985 m. Vilniuje. Instensyviai dalyvauja parodose nuo 2002 metų. R. Spelskytė 2010 metais įgijo grafikos studijų magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Tobulinosi užsienio rezidencijose bei dirbtuvėse Vokietijoje (2006 m.) , Ispanijoje (2007 m.), Švedijoje (2007 m.) ir Prancūzijoje (2008-2009 m.m.).

Grafikos kūrėja dalijasi mintimis, siekdama supažindinti lankytoją su meno kūrinių atsiradimo istorija: ,,Smėlynas įdomus man nebuvo. Tai nutiko daug vėliau. Šiek tiek vėliau, negu pavasarį iš visos maišalynės pradėjo lįsti augalai. Praėjo kiek laiko, kol suvokiau, jog šie naujokai, savavaliai, atklydėliai sklype buvo daug anksčiau už mane. Ėmiau juos stebėti. Pradėjau žymėti, rūšiuoti, kataloguoti jų lapus, žiedus, vaisius. Ieškojau jų vardų, pomėgių, ypatybių. Dvejus metus žemėje buvo prismaigstyta šimtai raudonų vėliavėlių: kiekviena žymėjo naują augalą, vis kitą gėlės spalvą, dar vieną neatpažintą žolę. Tie, kurių buvo bent po du egzempliorius, būdavo kerpami ir skenuojami, kiti, vienetiniai, laukė kitų metų pasidauginimo.“[1]

Autorė pasakoja, kad  tik vėliau supratusi kokią istoriją ir apie ką kalba mene perteikta augmenija: ,,Daug vėliau, nei pradėjau leisti augalų atspaudams keliauti po pasaulį, supratau, kad istorija yra apie jų sodintoją – mano niekada nematytą, seniai mirusią uošvę. Mūsų lėto ir painaus pokalbio abėcėlė vijosi iš stiebų ir lapų, skleidėsi lotyniškais šifrais, žiedų kupetomis. Ėmiau jausti, kokios spalvos jai patiko, kokios formos, kokiais prieskoniais kvepėjo jos gaminamas maistas. Taip aš, niekada nesidomėjusi žeme, ėmiau sodinti gėles, mirkyti svogūnėlius kalio permanganate, rankioti amarus, vienus augalus laistyti šiltu vandeniu, kitus žiemą dangstyti skaromis nuo šalčio, dar kitus pavasarį slėpti nuo ankstyvų saulės spindulių. Skaičiau apie senuosius lietuvių darželius-vaistinėles, žygiavau iš vieno botanikos sodo į kitą, rinkau sukulentų, taip pat – į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktų augalų kolekciją, bandžiau tapyti sutrintų žiedlapių dažais, važinėjau po valgomų miško ir pievos augalų ekspedicijas. O sodas, tie 5 arai susivėlusios žemės, ir buvimas jame netikėtai virto meno kūrinių šaltiniu. Istorijos, nutikusios šioje nedidelėje erdvėje, aprašomos ir eksponuojamos šalia kūrinių, kartais savo svoriu viršydamos šalia kabančius fizinius objektus; šiame tekste pateikiami istorijų paaiškinimai rodo pastarųjų būtinumą.“ [2]

 

Parodos rengėjai: Galerija „Aukso pjūvis“ ir  Šv. Jadvygos kalno ligoninė Berlyne.

 

Galerijos „Aukso pjūvis“ darbo laikas: I-V 10-18 val.

Tel. 8 37 752750, 8 687 80276, 8 686 20716

El. paštas: auksopjuvis@gmail.com

www.auksopjuvis.lt            

https://www.facebook.com/auksopjuvis

 

 



[1] Rūta Spelskytė-Liberienė, VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA, 2018, p. 291

[2] Rūta Spelskytė-Liberienė, VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA, 2018, p. 293

grįžti į naujienų sąrašą