Aukso pjūvis pristato: Irenos Urbonienės tapybos darbų paroda „Emocijos“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Balandžio 6 2018

Nuo šių metų balandžio 3 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (adresas: Laisvės al. 71) veikia Irenos Urbonienės tapybos darbų paroda „Emocijos“. Parodos atidarymas - balandžio 11 d., trečiadienį 17 val.

Irena Urbonienė 1977 m. baigusi studijas tuometiniame Lietuvos dailės instituto Kauno skyriuje daug metų kūrė tekstilės srityje, 2002 m. surengė asmeninę parodą Vilniuje, „Arkos“ galerijoje, eksponavo savo darbus Kaune, o dabar pirmą kartą pristato tapybą. Tapyba autorei tapo rimtu iššūkiu, su kuriuo ji drąsiai ir sėkmingai susidoroja. Po daugelio metų, atiduotų tekstilei, reikalavusiai iš didelės kantrybės ir kruopštaus darbo, tapyboje dailininkė tarsi atveria ilgai slopintus jausmus, išlaisvindama savo vitališką kūrybinę prigimtį.

I. Urbonienės tapyba neabejotinai priskirtina abstrakčiojo ekspresionizmo krypčiai, kuri meno istorijoje vadinama veiksmo arba gesto tapyba (angl. action painting)[1]. Šios tapybos atstovai svarbiausia meno funkcija pripažino patį kūrybos veiksmą, kuris impulsyviai, abstrakčiomis priemonėmis – spalva ir potėpiu – išlaisvina pasąmonę. I. Urbonienei artimi pamatiniai šio raiškos būdo principai: spontaniškos kūrybos samprata, betarpiškas jausmas, temperamentingas ir intuityvus tapymo gestas, dėmesys emociniam spalvos poveikiui.

Kiekvieno I. Urbonienės paveikslo atsiradimą inspiruoja daugybė subjektyvių faktorių: dvasinė patirtis, momentiniai išgyvenimai, tapymo procese patiriami jausmai, supantys garsai, gamtos stichijos ir jų kaita. Apie tai byloja ir kūrinių pavadinimai: „Minties galia“, „Jausmai“, „Svajos“, „Pūga“, „Dargana“, „Muzikos garsai“ etc. Pasikliaudama spontaniškais potyriais autorė siekia perteikti vėjo gausmo, vandens bangavimo, šviesos srauto, muzikos garsų sužadintus jausmus: džiugesį, nerimą, viltį, bet dažniausiai – didžiulį gyvenimo geismą. Gal todėl daugelyje paveikslų dominuoja mažorinė tonaciją, akvarelinis spalvų skaidrumas, dekoratyvus spalvų skambesys. Vitališka jėga užkoduota I. Urbonienės tapybinėse kompozicijose tarsi įtraukia žiūrovus į paveikslo erdvę. Nors kiekvienas paveikslas turi subjektyvią prasmę, tačiau jų interpretacijų gali būti daugybė, nes žiūrovo santykis su spalva ir jų deriniais yra labai asmeniškas. Stebėtojas kaskart kuria savo istoriją.

Prigimtinė erdvės, ritmo ir spalvinės klausos pajauta veiksmo tapyboje yra itin svarbi. Spalva ir ekspresyvus potėpis yra I. Urbonienės tapybos pamatas. Jos paveiksluose, kaip ir būdinga abstrakčiajai tapybai, nėra nuorodų į vaizdinį pasakojimą ar konkretų objektą. Abstraktusis menas sąmoningai atsiriboja nuo vaizdinių aplinkos savybių, estetinių ar socialinių vertybių, bet siekia įprasminti suvokimą apie daiktus. Veiksmo tapyba, nuo realybės nutolsta dar labiau – čia pasikliaujama kūrėjo pasąmone, intuityviu asmeniniu išgyvenimu, kurį menininkas patiria kūrybos metu. Pats tapybos procesas tampa ne vaizdo, o minčių kūrimu. Jis gali būti ilgesnis ar trumpesnis, bet visada išgyvenamas tik „čia ir dabar“ bei niekada negali būti pakartotas.

I. Urbonienei tapymo procesas taip pat yra minčių kūrimas, spontaniškai įkūnytas paveikslo erdvėj. Kaip ir būdinga veiksmo tapybos atstovams, autorė remiasi autentišku dinamišku gestu, kuris yra betarpiška pasąmonės projekcija. Plačiais gryno dažo potėpiais (teptuku, mentele ir kitomis priemonėmis) autorė formuoja impulsyvius pavidalus - erdves, ūkus, sūkurius, dekoratyvias ir muzikalias struktūras. Ekspresyvūs, intensyvių spalvų pigmentų šuorai atveria paslaptingą, unikalų pasąmonės makrokosmosą su begalinėmis perspektyvomis, juodosiomis skylėmis, nepažintomis paslaptingomis galaktikomis.

Nors veiksmo tapyba kaip abstrakčiojo ekspresionizmo atmaina susiformavo praeito amžiaus viduryje, aktualumo šis kūrybinės raiškos būdas neprarado iki šiol. Stilius įkūnijęs „nenutrūkstamo dinamizmo“ idėją ir tapęs atsvara pasaulio chaosui, atsivėrusiam po Antrojo pasaulinio karo, kai suklestėjo kvantinė mechanika ir psichoanalizė, pakeitusi žmonių suvokimą apie fizinį ir psichologinį pasaulį, šiandien įgyja naują prasmę. Viena vertus, fantastiška naujųjų medijų ir technologijų sukurta virtuali realybė tarsi panaikina fizines ir geografines pasaulio ribas, kita vertus, žmogus šioje realybėje yra pasmerkiamas dvasinei vienatvei. Todėl veiksmo tapyba, besiremianti pasąmoniniu psichologinių ir emocinių būsenų atsivėrimu, randa vis daugiau sekėjų. Tarp jų I. Urbonienės mėgstama australų tapytoja Cristina Popovic, slovakas Marijan Novak Slunjski, vokietė Ute Kleist ir kiti.

dr. Danutė Zovienė

 

Paroda veiks iki gegužės 3 d.

Maloniai kviečiame.

Parodą rengia galerija Aukso pjūvis.

Parodos atidarymas - balandžio 11 d., trečiadienį 17 val.

Parodą galima apžiūrėti prieš spektaklius.

Galerijos „Aukso pjūvis“ darbo laikas: I-V 10-18 val.

Tel. 8 37 752750, 8 687 80276, 8 686 20716

El. paštas: auksopjuvis@gmail.com

www.auksopjuvis.lt            

https://www.facebook.com/auksopjuvis



[1] Žymiausias veiksmo tapybos atstovas yra Amerikos menininkas Jacksonas Pollockas (1912-1956), o patį terminą įteisino meno kritikas Haroldas Rosenbergas 1952 m. ArtNews paskelbtame straipsnyje „Amerikos veiksmo tapytojai“.

 

 

grįžti į naujienų sąrašą