Cart 0

Aukso pjūvis pristato: Kristinos Laukaitienės kūrybos paroda – „...kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.“(Mt 6, 21)“ Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje

September 11 2017

Nuo šių metų rugsėjo 11 d. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (adresas: Nepriklausomybės a. 14A, Kaunas) veikia Kristinos Laukaitienės kūrybos paroda – „...kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.“(Mt 6, 21)“.

Kristiną Laukaitienę (g. 1952 m.) į meno pasaulį prigimties šauksmas atvedė palyginti neseniai, vos prieš penkerius metus. 1975 m. baigusi Vilniaus Pedagoginį institutą (dabar Lietuvos Edukologijos universitetą) Kristina įgijo biologijos-buities kultūros specialybę. Kartu su vyru užaugino penkis vaikus ir dabar džiaugiasi penkiolika anūkų. Išaušus Nepriklausomybei,  Laukaičiai apsigyveno Kauno rajone esančioje sodyboje. Meninė raiška Kristinai tapo erdve, kur pabėgama nuo kasdienybės rutinos, ūkio darbų. Glūdėjęs troškimas išreikšti save, su kitais pasidalinti savo intymiais išgyvenimais, subrandino savamokslę dailininkę pirmai parodai. Kaip daugelis primityviojo meno atstovų, K. Laukaitienė neturi profesinio meno srities pasirengimo ir priklauso tiems talentingiems savamoksliams, kurie nuo vaikystės jautė norą piešti, tačiau užtruko apie pusę amžiaus, kol pavyko svajonei skirti laiko.

Iki XX a. primityvizmas dailėje egzistavo kaip paraščių reiškinys. Tai specifinė dailės rūšis, apimanti neprofesionalių, savamokslių dailininkų kūrybą. Šios srities menininkai – įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. Pastaruoju metu jų kūryba tolsta nuo liaudies meno tradicijų, bet tuo pačiu ir neprisiriša prie jokios konceptualios srovės. XX a. savamokslių menininkų darbai pradėti eksponuoti parodose. Šios krypties meno atstovų darbai išsiskiria akademinių taisyklių nepaisymu, spontaniškumu, nekonvencionalumu. Lietuvoje naiviojo meno populiarumas išaugo XX a. antrojoje pusėje. Tuo metu liaudies meno kūryba netgi buvo skatinama valstybės lygmeniu.

Šiais viešų paslapčių laikais, kuomet visuomenė atsipalaiduoja užsiimdama savianalize, menas dažnai suvokiamas ne tik kaip gera pramoga, bet ir kaip saviterapija. Žmogus per meną išgyvena ir konstruoja savo vidinę kelionę, kuri gali būti visokia: besimainanti, skausminga, lėta, dinamiška ar impulsyvi. Kristina pripažįsta, kad kūrybos procesas jai yra tapęs savianalizės išraiška – piešimas jai padeda išsakyti tai, kas netelpa žodžiuose. Tuo pačiu tai ir saviterapijos forma: dailininkė siekia labiau pažinti save, nei sukurti vertingą darbą. Proceso metu susitelkiama, mokomasi savistabos, pasisemiama stiprybės. Iš pasąmonės iškyla vidiniai konfliktai, prisiminimai, jausmai, atspindimos skirtingos emocinės būsenos („Atsivėrimas patikėjimui“, „Nenoro spąstai“, „Netapti ginčo vergu“, „Kelionė į laisvę“). Išgyvenimams suteikiama plastinė išraiška harmoninga, dekoratyvi, išreikšta simbolių kalba. Krikščioniškos simbolikos kartojimas kūriniuose analogiškas maldai, jo plastinė išraiška naratyvaus charakterio. Daugelyje darbų glūdintį naratyvą galima skaityti dviem klodais: verbaliniu ir vaizdiniu.

Prieš aštuonerius metus Kristina susirgo Parkinsono liga. Paradoksalu, tačiau liga paskatino ieškoti atsakymų į svarbius klausimus, kūno negalią įveikti piešiant. Dėl ligos ranka ne visuomet „klauso“, tad savamokslė dailininkė atrado, kaip nugalėti savo kūną, o tuo pačiu ir individualų atlikimo metodą: ji dirba popieriaus lapą pasukdama reikiama kryptimi. Laukaitienės įprastai naudojama technika: popierius, akvareliniai pieštukai, akrilas, reljefinė pasta. Kūrėja eksperimentuoja ir piešdama ant faneros lakštų. Spalvų gama kūriniuose atvira, sąlygota pasirinktos technikos. Piešiniuose vyrauja ramios pastelinės spalvos, harmoninga minties ir išraiškos priemonių dermė. Išlaikomas kelių spalvinių dėmių skambesys. Žaidžiant pustoniais, sukeliama detalių apimtis ir faktūra. Dekoratyvumas išgaunamas reljefine pasta ryškinant linijas, ritmiškai kartojant motyvus. Darbuose sąmoningai ignoruojamas mastelis bei perspektyva, dominuoja plokštuminė erdvė, būdinga figūrų deformacija, statiškumas.

Vienas svarbiausių primityvistinės dailės bruožų būdingas K. Laukaitienės darbams –  kūriniuose glūdintis gyvybingumas, stebėtoją paperkantis emocinis tyrumas. Sakrali erdvė – Kauno Šv. Akangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia – parodai pasirinkta neatsitiktinai. Kristinos darbai kyla iš Šv. Rašto meditacijos, susikaupimo, tylos. Juose sutiksime gausybę krikščioniškų simbolių: kryžiaus, širdies, ostijos ir taurės motyvų. Kūryba vienumoje dailininkei yra labai intymus ir asmeniškas procesas, anot jos, tai „tylos santykis su Dievu“. Savo esme jis panašus į biblinį palyginimą apie paslėptą lobį:  „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą“. (Mt 13, 44).

Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė 

 

Paroda veiks iki spalio 11 d.

Maloniai kviečiame.

Parodą rengia galerija Aukso pjūvis.

Galerijos „Aukso pjūvis“ darbo laikas: I-V 10-18 val.

Tel. 8 37 752750, 8 687 80276, 8 686 20716

El. paštas: auksopjuvis@gmail.com

www.auksopjuvis.lt            

https://www.facebook.com/auksopjuvis

Aukso pjūvis pristato: Kristinos Laukaitienės kūrybos paroda – „...kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.“(Mt 6, 21)“ Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

grįžti į naujienų sąrašą