Pranas Gailius

Tapytojas, grafikas. Gimė 1928 m. Mažeikiuose. Antrojo pasaulinio karo metu apsigyveno Strasbūre (1945 m.). Čia, gavęs BALF stipendiją, mokėsi tapybos Taikomosios dailės mokykloje, vėliau išvažiavo į Paryžių, kuriame tęsė studijas F. Léger meno akademijoje bei Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje. Dalyvavo parodose Miunchene, Berlyne, Liuksemburge, Čikagoje, Tokijuje, Ženevoje ir kt. P. Gailius tapo pirmuoju lietuvių grafiku, kurio lakštų įsigijo nacionalinė Prancūzijos bilioteka, savo rinkiniuose sauganti Leonardo da Vinci, Raffaello, Dürerio, Rembrandto kūrinius.

Dailininko stilių formavo prancūziškoji tapybos mokykla. Iš savo mokytojo F. Léger P. Gailius perėmė kontrastų pomėgį ir piešinio svarbos supratimą. Ankstyvajame kūrybos periode pėdsakus paliko tašizmo įtaka, ryškėja glaudus santykis su gamta. Tapyboje dominuoja spontaniška tapybinė faktūra, platūs valingi potėpiai. Vėliau pastebimas japonų kaligrafijos poveikis, minimalistinė raiška. Grafikos kūriniams būdinga kontūro ekspresija, aikšūs siluetai, dinamiškos linijos. Kūryba turi abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų, vyrauja poetinė nuotaika, šiek tiek juntama tautodailės įtaka.

Dailininkas taip pat liejo akvareles, piešė piešinius, sukūrė dailininko knygų. 

 Vaizdinės abstrakcijos manifeste, atskleidžiančiame menininko credo, Pranas Gailius teigia: „Net kai atpažįstami milijonus kartų vaizduoti pavidalai įsiterpia į mano kūrybą, aš juos sutraiškau, išgryninu iki pirminių formų, ir jie tampa plastiniais ženklais. <...> Abstrakti tapyba – ne paprasta abėcėlė, o ištisa galvosena.“